.RU

31.6.2. Turinio apimtis. Parengiamoji ir 1–2 klasės - Pradinio ugdymo bendrosios programos turinys


31.6.2. Turinio apimtis. Parengiamoji ir 1–2 klasės



Turinio apimtyje apibrėžiamas visų veiklos sričių turinys: užrašoma tema ir išskleidžiama tos temos apimtis, mokytojas numato kiekvienos temos naujas sąvokas.

  1. Skaičiai ir skaičiavimai.

    Mokydamiesi šios dalyko srities, mokiniai išmoksta pasakyti (LGK ir pirštų abėcėle, pasakyti ir parašyti lietuvių kalba) natūraliuosius skaičius iki 100, perskaityti, užrašyti ir juos palyginti. Spręsdami paprasčiausius realaus turinio ir namų ūkio (pirkimo-pardavimo, namų ūkio klausimai) uždavinius, kuriuose reikia atlikti aritmetinius veiksmus iki 100 su natūraliaisiais skaičiais, pasitikrina ir įvertina gautus skaičiavimo rezultatus.

  2. Reiškiniai, lygtys, nelygybės.

    Mokydamiesi šios dalyko srities, mokiniai išmoksta mokytojo numatytas sąvokas, reiškinių pavadinimus, išmoksta juos pasakyti (LGK ir pirštų abėcėle, pasakyti ir parašyti lietuvių kalba), paprasčiausiais atvejais sieti žodinę algebrinio reiškinio išraišką su atitinkamais matematiniais žymenimis, apskaičiuoti paprasčiausių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes, tapačiai pertvarkyti paprastus skaitinius reiškinius, sprendžia paprasčiausio pavidalo lygtis, patikrina, ar duotasis skaičius yra duotosios lygties (nelygybės) sprendinys. Nelygybėse vartojami tik .

  3. Geometrija.

    Mokydamiesi geometrijos, mokiniai išmoksta pažinti ir įvardyti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) paprasčiausias geometrines plokštumos figūras. Žino plokštumos figūrų elementų pavadinimus. Išmoksta ir vartoja mokytojo parinktas sąvokas, turtina ir plečia žodyną.

  4. Matai ir matavimai.

    Mokiniai išmoksta iš akies įvertinti, tiesiogiai išmatuoti ir užrašyti įvairių aplinkos objektų parametrus. Nubraižyti nurodyto didumo atkarpas. Žino ilgio, talpos, masės, laiko, pinigų, temperatūros matavimo vienetus ir jų sąryšius. Spręsti realaus turinio uždavinius, kuriuose reikia atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Mokiniai išmoksta mokytojo numatytas sąvokas (matų ir atliekamų su jais veiksmų pavadinimus), išmoksta jas pasakyti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba).

  5. Statistika.

    Mokydamiesi statistikos, mokiniai įgyja supratimą apie tai, kas yra duomenys, kam ir kaip jie renkami, kokiais būdais tvarkomi, kaip vaizduojami. Renka duomenis apie sau artimą aplinką, skaito informaciją pateiktą paprasta diagrama, lentele mėgina daryti išvadas.

Išmoksta ir vartoja mokytojo parengtą kalbinę medžiagą, turtina ir plečia žodyną, tobulina kalbinę raišką.

31.6.3. Vertinimas.

Parengiamoji ir 1–2 klasės



31.6.3.1. Lentelėje detalizuojami mokinių pasiekimai atsižvelgiant į sutrikusios klausos vaikų gebėjimus, klausos ir kalbos raidą, į individualias mokinių galimybes ir pastangas, išskiriant lygius.

Mokinių pasiekimų lygiai aprašomi išskiriant nuostatas ir pagrindines matematinės veiklos gebėjimų grupes:

31.6.3.2. Mokinių pasiekimų lygių požymiai. Parengiamoji ir 1–2 klasės



Lygiai



Pasiekimų sritys



Patenkinamas



Pagrindinis



Aukštesnysis



Matematikos terminai



Mokytojui padedant, mokiniai stengiasi įvardyti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) atliekamus matematinius veiksmus, skaičių pavadinimus, matų vienetus.

Savarankiškai negeba vartoti kalboje matematikos terminų, žodynas siauras, skurdi kalbinė raiška.

Mokinys žino ir beveik neklysdamas geba įvardyti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) nemažai įvairių matematikos terminų, moka skaičių pavadinimus, matų vienetus, pagrindinių geometrinių figūrų pavadinimus. Spręsdamas uždavinius ar atlikdamas kitus matematinius veiksmus, stengiasi juos nusakyti.

Žino ir vartoja kalboje (žodinėje arba gestų) matematinius terminus. Matematinis žodynas pakankamas, kad galėtų pasakyti skaičių pavadinimus, matematinius simbolius, geometrinių figūrų pavadinimus ar atliekamų elementarių matematinių veiksmų pavadinimus.

Žinios ir supratimas



Mokytojui padedant, atkartoja tam tikras žinias, bet žinių perėmimo lygis ir supratimas paviršutiniški. Mokytojui padedant taiko pagrindines standartines procedūras tik spręsdamas paprasčiausius uždavinius įprastame kontekste.

Prisimena, ką išmoko, taiko žinias naujose, bet nesudėtingose situacijose, tačiau žinios nėra išsamios. Daugeliu atveju be klaidų atlieka standartines matematines procedūras, reikalinga minimali mokytojo pagalba.

Visiškai suvokia ir supranta visas pagrindines sąvokas, be klaidų atlieka standartines matematines procedūras.

Komunikavimas



Padedant mokytojui, skaito ir bando suvokti paprasčiausių uždavinių sąlygas. Bando perteikti LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba pagrindines mintis, uždavinio sprendimą, vartoti kai kuriuos terminus ir simbolius, tačiau iš pateikimo ryškėja, kad nepakankamai suprantamas tiek komunikavimo tikslas, tiek matematinės sąvokos bei simboliai. Perteikiami atskiri, labai trumpi, be paaiškinimų, nesusieti uždavinio sprendimo fragmentai.

Supranta paprastų praktinio ir matematinio turinio uždavinių sąlygas. Padedant mokytojui, iš esmės teisingai pateikia uždavinio sprendimą, vartoja tinkamus terminus ir simbolius. Trūksta tikslumo, nuoseklumo, rišlumo, glaustumo.

Teisingai supranta pateiktas uždavinio sąlygas, sprendžia įvairaus konteksto praktinius ir matematinius uždavinius. Nuosekliai pateikia uždavinio sprendimą. Tiksliai bei tikslingai vartoja tinkamus simbolius bei terminus.

Matematinis mąstymas



Mokytojui padedant, atpažįsta ir nagrinėja tik atskiras tiriamojo klausimo detales jų nesiedamas. Pateikia tam tikrus rezultatus ar išvadas, paremtas sprendimu, tačiau spręsdamas uždavinius daro klaidų.

Daugeliu atvejų, padedant mokytojui, produktyviai mąsto įprastame kontekste.

Išskiria ir nurodo ne visus būdingus objektų bei reiškinių bruožus, nustato tik pagrindinius jų sąryšius ar dėsningumus.

Daugeliu atvejų pasirenka veiksmingą ir racionalią problemos sprendimo strategiją. Išskiria ir nurodo būdingus objektų bei reiškinių bruožus, nustato ne tik pagrindinius, bet ir smulkesnius jų sąryšius ar dėsningumus. Parodo kūrybiniam mąstymui būdingus elementus. Daro išsamias išvadas, paremtas teisingu problemos sprendimu.

Problemų sprendimas



Mokiniai, atpažindami jau žinomą kontekstą, sprendžia paprasčiausias (elementarias, supaprastintas) problemas, mokytojui padedant, atlieka pagrindines standartines procedūras analogiškose situacijose. Pateikia tam tikrus rezultatus ar sprendimu bei samprotavimais paremtas išvadas, tačiau dėl sprendime pasitaikiusių klaidų gautas rezultatas ar daromos išvados yra klaidingos, nedera su konkrečiais nagrinėtais atvejais.

Pasirenka ne visai racionalias problemų sprendimo strategijas, prašo mokytojo pagalbos. Iš dalies teisingai sprendžia problemą, bando paaiškinti uždavinio sprendimą ir gautus rezultatus.

Pasirenka tinkamas ir racionalias problemų sprendimo strategijas, paaiškina uždavinio sprendimą, daro išsamias išvadas, paremtas teisingu problemos sprendimu, randa teisingą atsakymą.

Nuostatos



Daugeliu atveju atlieka, kas pavesta, tačiau trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, nuolat reikalinga mokytojo pagalba, ribotas domėjimasis matematika.

Stengiasi bendradarbiauti su kitais mokiniais.

Supranta matematikos mokymosi svarbą, jaučia atsakomybę už mokymosi rezultatus, stengiasi aktyviai dalyvauti mokymosi procese.

Užduotis atlieka savarankiškai, bet prireikus prašo mokytojo pagalbos. Teigiamai vertina savo ir kitų daromą pažangą. Vertina įgyjamas matematikos žinias ir gebėjimus

.



Domisi matematika, aktyviai dalyvauja mokymosi procese, pasitiki savo jėgomis mokydamasis matematikos.

Jaučia atsakomybę už savo ir kitų daromą pažangą, noriai padeda kitiems mokytis, vertina įgyjamas matematikos žinias ir gebėjimus.

31.7. Mokinių pasiekimai, ugdymo gairės, turinio apimtis ir vertinimas.

3–4

klasės



Šiame skyriuje aprašomi reikalavimai 3–4 klasių sutrikusios klausos mokinių pasiekimams: nurodomi reikalavimai mokinių žinioms, gebėjimams, pateikiamos ugdymo gairės; aptariama turinio apimtis: užrašoma tema ir išskleidžiama tos temos apimtis; pateikiamas mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo aprašas. Gebėjimų numeravimo pirmas skaitmuo rodo veiklos srities numerį. Tie patys gebėjimai vienodai numeruojami visuose koncentruose, tai leidžia geriau suvokti jų visumą ir pamatyti augimą pereinant į aukštesnius koncentrus.

31.7.1. Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės.

3–4

klasės



Lentelėje aprašomi 3–4 klasių sutrikusios klausos mokinių pasiekimai: nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas, taip pat pateikiamos ugdymo gairės.

Gebėjimai – tai, kas pritaikoma praktiškai veikiant analogiškose ar naujose situacijose, analizuojant, kuriant naujus dalykus, argumentuojant nuomonę. Gebėjimas suformuojamas per ilgesnį laiką, mokantis. Žinios

(tai, ką mokinys turi žinoti, suprasti ir suvokti) būtinos kaip priemonė gebėjimams įgyti ir jais naudotis. Ugdymo gairėse bendrais bruožais aprašoma mokytojo ir mokinių veikla, vedanti į konkretų pasiekimą, kuris numatytas toje žinių ir supratimo, gebėjimų bei nuostatų eilutėje.

3–4 klasės



Mokinių pasiekimai

Ugdymo gairės



Nuostatos

Gebėjimai

Žinios ir supratimas





1. Skaičiai ir skaičiavimai



Sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis.



1.1. Perskaityti, užrašyti, pasakyti pagal mokytojo reikalavimus ir individualius vaiko gebėjimus (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) ir palyginti natūraliuosius skaičius iki 10 000.



Perskaityti ir užrašyti paprastąsias taisyklingas trupmenas su vardikliais 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 100, pademonstruoti jas konkrečiai ir grafiškai, jas palyginti naudojant įvairius modelius. Atpažinti, skaityti ir rašyti dešimtaines trupmenas.



Nurodyti, prie kokios dešimties, šimto yra arčiau duotas skaičius.



1.1.1. Pagal individualius vaiko gebėjimus (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) išvardyti natūraliuosius skaičius 10 000 ribose. Žodžiais arba gestais pasakyti nurodyto skaičiaus gretimus skaičius (10 000 ribose).



Skirti sąvokas skaitmuo ir skaičius.



1.1.2. Skirti paprastąsias ir dešimtaines trupmenas. Mokėti pateikti trupmeninių skaičių (paprastų, dešimtainių) pavyzdžių. Paaiškinti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba), ką parodo trupmenos vardiklis ir skaitiklis. Mokėti taisyklingai jas užrašyti.



1.1.3. Pavyzdžiais paaiškinti pagal mokytojo reikalavimus ir individualius mokinio gebėjimus (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba), kaip palyginti du natūraliuosius skaičius, dvi dešimtaines arba dvi paprastąsias trupmenas su vienodais vardikliais.



1.1. Iš duotų skaitmenų mokiniai sudaro vienaženklius, dviženklius ir t. t. skaičius, padedami mokytojo, aiškinasi, ką reiškia kiekvienas skaičiaus skaitmuo. Naudojama kuo daugiau vaizdinių priemonių, pvz., „virbai su rutuliukais“ ir pan., mokant suvokti skaitmens vietą skaičiuje.



Mokant suprasti paprastosios trupmenos sąvoką naudojamos vaizdinės priemonės: popieriaus karpymas, obuolio pjaustymas ir kt. Naudodamiesi įvairiais daiktais, geometrinėmis figūromis, piešiniais (ar kitomis mokytojo parinktomis demonstracinėmis priemonėmis), mokiniai aiškinasi, ką parodo trupmenos vardiklis ir trupmenos skaitiklis, kaip užrašoma ir skaitoma trupmena.



Mokiniai, padedant mokytojui, lygindami dvi trupmenas naudoja praktinius modelius.*



Iš mokytojo pateiktų pavyzdžių mokiniai supranta, kad iš dviejų skaičių yra didesnis tas, kuris yra skaičių tiesėje dešiniau.



Remdamasis įvairiais kasdieniais pavyzdžiais (naudodamas demonstracines priemones), mokytojas padeda mokiniams suprasti skaičių apvalinimą į didesnę ar mažesnę pusę iki norimo skaičiaus.







1.2. Mokytojui aiškinant ir padedant atlikti natūraliųjų skaičių sudėtį ir atimtį; daugybą iš vienaženklio, dviženklio skaičiaus bei apvalių triženklių skaičių (pvz., 100, 1000); dalybą iš vienaženklio skaičiaus. Gebėti įvardyti pagal mokytojo reikalavimus ir individualius mokinio gebėjimus (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) atliekamus veiksmus.



Konkrečiose situacijose paaiškinti liekanos atsiradimą.



Pasirinkti tinkamą veiksmą ir skaičiavimo būdą paprastiems įvairaus turinio uždaviniams spręsti.



1.2. Numatyti skaičiavimo rezultatus, gebėti pasitikrinti gautą rezultatą.



1.2.1. Mokytojui padedant išsiaiškinti ir savarankiškai atliekant konkrečius veiksmus paaiškinti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba), kaip stulpeliu sudėti, atimti, padauginti, padalyti kampu (be liekanos ir su liekana) natūraliuosius skaičius.



1.2.2. Mokytojui padedant išsiaiškinti aritmetinių veiksmų poveikį skaičiui. Raštu nurodyti, kokiu atvirkštiniu veiksmu galima pasitikrinti atliktą veiksmą.



1.2. Mokytojas paaiškina veiksmų atlikimo rašytiniu būdu taisykles, primena skaičių skyrių pavadinimus. Paaiškina naujus žodžius ir naują matematinę sąvoką liekana. Mokantis dalybos su liekana, mokytojas pateikia pavyzdžių (naudodamas demonstracines priemones), kurie padeda mokiniams įsitikinti, kad ne visada pavyksta padalyti į lygias dalis, todėl svarbu mokėti dalyti su liekana. Mokiniai mokosi dalyti su liekana, mokytojui padedant dalinį išreiškia dalikliu, nepilnu dalmeniu ir liekana.



Mokytojas konkrečiais pavyzdžiais parodo, kodėl dalyti iš nulio negalima. Aiškina, moko, rodo įvairius pavyzdžius.



Mokytojas skatina mokinius savarankiškai pasitikrinti veiksmo rezultatą atvirkštiniu veiksmu. Išaiškina (primena) mokiniams sąvoką atvirkštinis veiksmas. Mokiniai atlieka įvairių užduočių, tikrindami veiksmo rezultato teisingumą atvirkštiniu veiksmu. Pastebėjęs, kad mokinys suklydo, mokytojas skatina mokinį apmąstyti, ar gautas sprendinys yra tikėtinas.







1.3. Mokytojui padedant atlikti paprastas praktines užduotis, spręsti paprastus praktinio ir matematinio turinio uždavinius.



1.3.1. Paaiškinti pagal mokytojo reikalavimus ir individualius mokinio gebėjimus (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba), kokie yra pagrindiniai uždavinio sprendimo etapai.



1.3. Mokytojas paaiškina ir pratina mokinius laikytis pagrindinių uždavinio sprendimo etapų, supažindina su svarbiausiomis sprendimo strategijomis, padeda jas suvokti ir moko jas taikyti.





2. Reiškiniai, lygtys, nelygybės



Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas.



2.1. Mokytojui padedant, apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių, paprasčiausių raidinių reiškinių ir dydžių skaitines reikšmes.




2.1.1. Mokytojui padedant, nurodyti pagal mokytojo reikalavimus ir individualius mokinio gebėjimus (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba), kokie aritmetiniai veiksmai yra pirmaeiliai, kokie antraeiliai. Paaiškinti, kaip keičia veiksmų atlikimo tvarką reiškinyje esantys skliaustai.



2.1.2. Mokytojui padedant paaiškinti, kaip į reiškinį vietoj kintamojo įrašyti pateiktus skaičius.



2.1. Mokytojo kruopščiai parinkti mokomieji pratimai turi padėti mokiniams suvokti ir susiformuoti veiksmų atlikimo tvarkos skaitiniame reiškinyje nustatymo įgūdžius. Siekiant šio tikslo reikėtų vengti sudėtingų skaičiavimų.



Mokydamiesi apskaičiuoti reiškinio, kuriame gali būti vienas ar du aritmetinių veiksmų ženklai (skliaustai, vienas kintamasis) reikšmę, formuojamas mokinių supratimas, kad reiškinio skaitinės reikšmės apskaičiavimas siejamas su dviejų žingsnių atlikimu: įrašyti ir apskaičiuoti.



Mokytojas įvairiais mokiniams suprantamais ir aiškiais būdais moko suprasti, padeda suvokti ir skatina vartoti tokius užrašus: 2+a, 34–b, vėliau 2·a, a:2 ir pan. Moko į reiškinį vietoj kintamojo įrašyti pateiktus mažus natūraliuosius skaičius. Mokytojas turi vengti situacijų, kuriose susidaro neapibrėžtumas (pvz., dalyba iš nulio). Į tą patį reiškinį su vienu kintamuoju įrašydami įvairias kintamojo reikšmes, mokiniai pastebi, kad raidinio reiškinio skaitinė reikšmė priklauso nuo reiškinio kintamųjų skaitinių reikšmių.







2.2. Mokytojui padedant, aprašyti kasdienes praktines situacijas paprastais skaitiniais reiškiniais.



2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų paprastą skaitinį reiškinį (pagal analogiją).



2.2. Rekomenduojama daugiausia dėmesio skirti dviveiksmiams skaitiniams reiškiniams, kurie gali būti sudaryti panaudojant visus keturis aritmetinius veiksmus. Mokiniai nagrinėja situacijas, kurios yra aprašomos tuo pačiu reiškiniu, siūlo savo situacijas, piešia iliustracijas.*







2.3. Mokytojui padedant, taikyti sudėties ir daugybos perstatomumo ir jungiamumo dėsnius.



2.3.1. Mokytojui padedant, paprastuose uždaviniuose paaiškinti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) sudėties ir daugybos perstatomumo ir jungiamumo dėsnių taikymo naudingumą.



2.3. Mokytojas, aiškindamas ir kalbėdamas su mokiniais apie sudėties ir daugybos veiksmų ypatybes, neturi savo kalboje vartoti perstatomumo bei jungiamumo dėsnių sąvokų, o tik mokiniams jau žinomą terminologiją (t. y. veiksmo komponentų pavadinimus).



Atsižvelgiant į individualius mokinių gebėjimus, parenkami tokie uždaviniai, kuriuos spręsdami mokiniai įsitikintų sudėties ir daugybos perstatomumo ir jungiamumo dėsnių teisingumu ir taikymo naudingumu.



Mokytojas, parinkdamas įvairius uždavinius, pratimus, sudaro mokiniams sąlygas stebėti, kaip kinta skaitinio reiškinio reikšmė atsižvelgiant į skliaustų vietą. Moko naudotis skliaustais. Pamokose naudojamos mokytojo pasirinktos demonstracinės vaizdinės priemonės ir dalomoji medžiaga.








2.4. Mokytojui padedant, patikrinti, ar skaičius yra paprasčiausios lygties su vienu nežinomuoju sprendinys.



2.4.1. Mokytojui padedant, spėjimo (atrinkimo) būdu rasti lygties a * x = b (* atitinka +, –, x, : ) sprendinį.



Mokytojui padedant, mokėti patikrinti, ar gautoji skaitinė lygybė yra teisinga, kai į lygtį vietoj nežinomojo įrašomi skaičiai.



2.5. Mokiniai atrenka skaičių, su kuriuo a * x = b pavidalo lygybė būtų teisinga. Nenagrinėti lygčių, kurios turi be galo daug sprendinių.



Drauge su mokiniais išsiaiškinama ir įsitikinama, kad į lygtį įrašius vietoj nežinomojo gautą sprendinį, gaunama teisinga lygybė. Didesnių gebėjimų mokiniams paaiškinamas veiksmo komponenčių ir rezultato ryšys. Skatinti juos šį dėsnį taikyti sprendžiant lygtis.






2.6. Mokytojui(-ai) padedant rasti paprasčiausios nelygybės su vienu nežinomuoju sprendinį.

2.6. Mokytojui(-ai) padedant, o vėliau savarankiškai pateikia pavyzdžių su kuriais skaičiais nelygybė

x arba

x>a

yra teisinga.

2.6 Sprendžiant nelygybes pavidalo

x arba

x>a

rekomenduojama pateikti pasirenkamuosius atsakymus. Mokiniai turi būti mokomi nustatyti, kuris skaičius tenkina nelygybę.

Pradžioje mokytojui padedant, o vėliau savarankiškai mokinys pateikia bent vieną pavyzdį su kuriuo nelygybė yra teisinga.





2.5. Mokytojui padedant, patikrinti, ar skaičius yra paprasčiausios skaitinės nelygybės x < a arba x > a sprendinys.



2.5.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais paaiškinti simbolių reikšmes. Pateikti pavyzdžių su kuriais skaičiais nelygybė x < a arba x > a yra teisinga.



2.6. Sprendžiant x < a arba x > a pavidalo nelygybes, rekomenduojama pateikti pasirenkamuosius atsakymus. Mokiniai mokomi nustatyti, kuris skaičius tenkina nelygybę. Pakanka, kad mokinys pateikia bent vieną pavyzdį, su kuriuo nelygybė yra teisinga.















3. Geometrija



Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų teikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje.



3.1. Apibūdinti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) įvairių objektų tarpusavio padėtį vartojant žodžius (dešinėje, kairėje, virš, už, po, prieš, vidury, šalia, ant).



3.1.1. Tinkamai vartoti daiktų vietą nusakančius kasdienės kalbos žodžius (dešinėje, kairėje, virš, už, po, prieš, vidury, šalia, ant).



3.1. Mokiniams sudaromos sąlygos LGK pasakoti apie aplinką, aptarti aplinkinių daiktų padėtį, pirmiausia savo atžvilgiu, o vėliau įvairių daiktų tarpusavio padėtį, skiriama laiko orientavimosi plokštumoje (popieriaus lape) pratyboms. *








3.2. Atpažinti ir tinkamai pavadinti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) paprasčiausias plokštumos geometrines figūras (tašką, atkarpą, trikampį, apskritimą, skritulį, keturkampį, stačiakampį, kvadratą).



Parodyti modelyje (brėžinyje) trikampio ir stačiakampio elementus.



Taikyti žinias apie plokštumos geometrines figūras paprastiems uždaviniams spręsti.



3.2.1. Pateikti daiktų pavyzdžių, kurie savo forma primena žinomas geometrines figūras (tašką, atkarpą, trikampį, apskritimą, skritulį, keturkampį, stačiakampį, kvadratą).



3.2.2. Nurodyti duotojo kampo rūšį (smailusis, statusis, bukasis).



3.2.3. Iš keturkampių išrinkti stačiakampius, o iš stačiakampių – kvadratus. Išvardyti trikampio ir stačiakampio elementus (kraštinė, kampas, viršūnė) ir apskritimo spindulį.



Geometrinėms figūroms braižyti pasirinkti tinkamus įrankius.



3.2. Mokiniai, mokytojo padedami, aptaria įvairių aplinkinių daiktų formas, ieško aplinkoje nurodytos formos daiktų. *



Mokytojui padedant, mokiniai pasigamina stataus kampo modelį ir su juo lygina kitus kampus, nustato, kurie iš jų yra statieji, bukieji ar smailieji.



Mokiniai braižo daugiakampius pasinaudodami liniuote ir pieštuku, apskritimui braižyti naudoja skriestuvą arba šablonus.*








3.3. Atpažinti kubą, stačiakampį gretasienį, ritinį, piramidę, kūgį, rutulį. Modelyje (brėžinyje) parodyti kubo, stačiakampio gretasienio, prizmės briaunas, viršūnes, sienas.



3.3.1. Pateikti daiktų pavyzdžių, kurie savo forma primena kubą, stačiakampį gretasienį, ritinį, piramidę, kūgį, rutulį.



Mokytojui padedant, iš pateiktų išklotinių pagamina kubo ir (ar) stačiakampio gretasienio modelį.





4. Matai ir matavimai



Suvokti, kad norint išmatuoti objektą reikia nustatyti, kiek tam tikrų matavimo vienetų į jį telpa. Suprasti bendrą matavimo vienetų būtinumą, vertinti jų universalumą.



4.1. Padedant mokytojui, paprastais atvejais be matavimo įrankių įvertinti artimiausios aplinkos objektų ar daiktų parametrus (ilgį plotą, talpą). Liniuote išmatuoti atkarpos ilgį, nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą, nurodytų matmenų kvadratą, stačiakampį, apskritimą (kai nurodytas spindulys).



Teisingai užrašyti įvairių matavimų rezultatus, atlikti veiksmus su matiniais skaičiais.





4.1.1. Žinoti įrankius ir buitinius prietaisus, kuriais galima išmatuoti įvairius dydžius ar objektų parametrus ir paaiškinti, kaip jais naudotis.



4.1.2. Žinoti ir mokėti įvardyti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) matavimo vienetus ir atitinkamų matavimo vienetų sąryšius: ilgio – mm, cm, dm, m, km; ploto – mm2, cm2, dm2, m2, km2; talpos – ml, l; masės - g, kg, cnt, t; laiko – s, min, h, para, savaitė, mėnuo, metai, amžius pinigų – Lt ir ct, ir €ct, temperatūros – l°C, greičio – m/s, km/h.



4.1.3. Atlikti veiksmus su vieniniais ir sudėtiniais matiniais skaičiais.



4.1.4. Naudotis kalendoriumi, tvarkaraščiais.



4.1. Sprendžiant įvairius praktinius uždavinius, mokiniams siūloma įvairiais būdais pateikti matavimų rezultatus, išsiaiškinti, kuris būdas labiausiai tinka konkrečioje situacijoje (dydžių stambinimas arba smulkinimas).



Atliekamos įvairios užduotys su autobusų, traukinių kitų transporto priemonių tvarkaraščiais.








4.2. Apskaičiuoti trikampio, keturkampio perimetrą, stačiakampio plotą.



4.2.1. LGK ir žodine lietuvių kalba, remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti, kas yra daugiakampio perimetras ir stačiakampio plotas.



4.2.2. LGK ir žodine lietuvių kalba paaiškinti, kaip apskaičiuoti trikampio, kvadrato, stačiakampio perimetrą.



4.2.3. LGK, žodine lietuvių kalba ir naudojant mokytojo parinktą demonstracinę medžiagą paaiškinti, kaip apskaičiuoti stačiakampio plotą.



4.2. Mokytojas skatina perimetrą suvokti kaip figūros krašto ilgį, plotą – kaip figūros užimamą plokštumos dalį.



Mokiniai sprendžia daug įvairių praktinių daugiakampių perimetro ir stačiakampio ploto radimo uždavinių.





5. Statistika



Vertinti įvairią informaciją kaip pagrindą pagrįstiems sprendimams priimti.



5.1. Rinkti pagal vieną požymį duomenis apie savo artimą aplinką ir mokytojui padedant juos užrašyti dažnių lentele.



5.1.1. Mokytojui padedant (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) apie artimą aplinką formuluoti klausimus, pagal kuriuos galima rinkti duomenis pagal vieną požymį.



5.1.2. Mokytojui padedant, registruoti požymio reikšmių dažnius.



5.1.1. Mokiniai teikia pasiūlymų, kokius duomenis, kur ir kaip rinkti, kad rastų atsakymą į iškeltą paprastą klausimą. Mokiniai patys ar mokytojo padedami renka duomenis apie savo šeimą, draugus, klasę ir kt.








5.2. Mokytojui padedant, skaityti informaciją, pateiktą lentelėse, diagramose, paprasčiausiais atvejais pavaizduoti duomenis tinkamo tipo diagrama.



5.2.1. Mokytojui padedant paaiškinti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba), kaip braižomos diagramos (stulpelinės, linijinės), dažnių lentelė. Paaiškinti, kas pavaizduota stulpeline, linijine diagrama.



5.2.1. Mokytojo padedami mokiniai randa tinkamiausią būdą duomenims pavaizduoti.








5.3. Remiantis surinktais (pateiktais) duomenimis, atsakyti į paprastus klausimus, daryti paprasčiausias išvadas



5.3.1. Bando palyginti surinktus (pateiktus) duomenis.



5.3.1. Mokiniai bando tarpusavyje lyginti surinktus duomenis, juos komentuoti.





31.7.2. Turinio apimtis. 3–4 klasės



Turinio apimtyje apibrėžiamas visų veiklos sričių turinys: užrašoma tema ir išskleidžiama tos temos apimtis.

  1. Skaičiai ir skaičiavimai.

    Mokydamiesi šios dalyko srities, sutrikusios klausos mokiniai išmoksta perskaityti, įvardyti (LGK arba žodine lietuvių kalba), užrašyti natūraliuosius ir trupmeninius skaičius, juos tarpusavyje susieti, palyginti, suapvalinti nurodytu tikslumu. Spręsdami paprasčiausius realaus turinio ir namų ūkio (pirkimo-pardavimo, namų ūkio klausimai) uždavinius, kuriuose reikia atlikti aritmetinius veiksmus su natūraliaisiais skaičiais, numato, pasitikrina ir įvertina gautus skaičiavimo rezultatus.

  2. Reiškiniai, lygtys, nelygybės.

    Mokydamiesi šios dalyko srities, sutrikusios klausos mokiniai išmoksta paprastais atvejais sieti žodinę algebrinio reiškinio išraišką su atitinkamais matematiniais žymenimis, apskaičiuoti paprastų reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes pagal nurodytą formulę, tapačiai pertvarkyti paprastus skaitinius ir raidinius reiškinius, sprendžia paprasčiausio pavidalo lygtį, patikrina, ar duotasis skaičius yra duotosios lygties (nelygybės) sprendinys. Nelygybėse vartojami tik .

  3. Geometrija.

    Mokydamiesi geometrijos, sutrikusios klausos mokiniai išmoksta pažinti, pavaizduoti paprasčiausias geometrines plokštumos figūras. Išmoksta atpažinti, įvardyti (LGK, pirštų abėcėle arba lietuvių kalba) ir pavaizduoti pagrindines plokštumos geometrijos figūras (atkarpą, stačiakampį, kvadratą, apskritimą), žino jų elementų pavadinimus.

  4. Matai ir matavimai.

    Mok

    i

    niai mokosi iš akies įvertinti, tiesiogiai išmatuoti ir užrašyti įvairių aplinkos objektų parametrus. Nubraižyti nurodyto didumo objektus. Mokosi ilgio, ploto, tūrio vienetus. Susipažįsta su talpos, masės, laiko, pinigų, temperatūros, greičio matavimo vienetais ir jų sąryšiais. Mokosi apskaičiuoti geometrinių figūrų perimetrus, plotus. Spręsti realaus turinio uždavinius, kuriuose reikia atlikti veiksmus su matiniais skaičiais.

  5. Statistika.

    Mokydamiesi statistikos mokiniai įgyja supratimą apie tai, kas yra duomenys, kam ir kaip jie renkami, kokiais būdais tvarkomi, kaip vaizduojami. Renka duomenis apie sau artimą aplinką, skaito informaciją, pateiktą paprasta diagrama, mėgina daryti išvadas.

31.7.3. Vertinimas. 3–4 klasės



31.7.3.1. Lentelėje detalizuojami sutrikusios klausos mokinių pasiekimai išskiriant tris pasiekimų lygius. Mokinių pasiekimų lygiai aprašomi išskiriant nuostatas ir pagrindines matematinės veiklos gebėjimų grupes:

  • matematikos terminų suvokimas (mokėjimas ir gebėjimas įvardyti LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) ;

  • matematikos žinios ir standartinių procedūrų atlikimo įgūdžiai;

  • komunikavimas;

  • matematinis mąstymas;

  • problemų sprendimas;

  • vertybinės nuostatos.

31.7.3.2. Mokinių pasiekimų lygių požymiai. 3–4 klasės



Lygiai



Pasiekimų sritys



Patenkinamas



Pagrindinis



Aukštesnysis



Matematikos terminai



Mokytojui padedant, stengiasi įvardyti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) atliekamus matematinius veiksmus, skaičių pavadinimus, matų vienetus.

Savarankiškai nevartoja matematikos terminų, žodynas siauras.

Žino ir beveik neklysdamas geba pasakyti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) nemažai įvairių matematikos terminų, moka skaičių pavadinimus, matų vienetus, pagrindinių geometrinių figūrų pavadinimus. Spręsdamas uždavinius ar atlikdamas kitus matematinius veiksmus, stengiasi vartoti arba vartoja minėtus terminus.

Žino ir neklysdamas vartoja kalboje (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba) matematinius terminus. Matematinis žodynas pakankamas, kad galėtų pasakyti skaičių pavadinimus, matematinius simbolius, geometrinių figūrų pavadinimus ar atliekamą elementarų matematinį

veiksmą.



Žinios ir supratimas



Atkartoja tam tikras žinias, bet žinių perėmimo lygis ir supratimas paviršutiniškas. Taiko pagrindines standartines procedūras tik spręsdamas paprasčiausius uždavinius įprastame kontekste. Reikalinga mokytojo pagalba.

Prisimena, ką išmoko, taiko žinias naujose, bet nesudėtingose situacijose, tačiau žinios nėra išsamios. Daugeliu atvejų be klaidų atlieka standartines matematines procedūras.

Suvokia ir supranta visas pagrindines sąvokas, be klaidų atlieka standartines matematines procedūras.

Komunikavimas



Teisingai supranta paprasčiausių uždavinių sąlygas. Bando perteikti (LGK, pirštų abėcėle, lietuvių kalba, simboliais ar kitaip) pagrindines mintis, uždavinio sprendimą, vartoti kai kuriuos terminus ir simbolius, tačiau iš pateikimo ryškėja, kad nepakankamai suprantamas tiek komunikavimo tikslas, tiek matematinės sąvokos bei simboliai. Perteikiami atskiri, labai trumpi, be paaiškinimų, nesusieti uždavinio sprendimo fragmentai. Reikalinga mokytojo pagalba.

Teisingai supranta paprastų praktinio ir matematinio turinio uždavinių sąlygas. Daugeliu atvejų iš esmės teisingai pateikia uždavinio sprendimą, vartoja tinkamus terminus bei simbolius. Tačiau kartais trūksta tikslumo, nuoseklumo, rišlumo, glaustumo, nepagrindžiami esminiai aspektai.

Kartais reikalinga mokytojo pagalba.

Teisingai supranta įvairiais būdais pateiktas uždavinio sąlygas, sprendžia įvairaus konteksto praktinius ir matematinius uždavinius. Nuosekliai, sklandžiai pateikia uždavinio sprendimą. Tiksliai bei tikslingai vartoja tinkamus simbolius bei terminus.

Matematinis mąstymas



Atpažįsta ir nagrinėja tik atskiras tiriamojo klausimo detales, jų nesiedamas, neįžvelgia dėsningumų, ryšių. Pateikia tam tikrus rezultatus ar išvadas, paremtas sprendimu, tačiau dėl sprendime pasitaikiusių klaidų gautas rezultatas ar daromos išvados yra klaidingos, nedera su konkrečiais nagrinėtais atvejais, nepagrįstos loginiais samprotavimais. Atsakymo neargumentuoja ir neinterpretuoja, nesugeba paaiškinti klaidų.

Reikalinga mokytojo pagalba.

Daugeliu atvejų produktyviai mąsto įprastame kontekste. Taiko ryšius, iš esmės naudoja analizę ir sintezę, tačiau objektai ar reiškiniai nagrinėjami ne pagal visus būdingus bruožus.

Kartais reikalinga mokytojo pagalba.

Daugeliu atvejų pasirenka veiksmingą ir racionalią problemos sprendimo strategiją. Išskiria ir nurodo būdingus objektų bei reiškinių bruožus, nustato pagrindinius dėsningumus.

Daro tikslias išvadas, paremtas teisingu problemos sprendimu.

Problemų sprendimas



Atpažindamas jau žinomą kontekstą sprendžia paprasčiausias (elementarias, supaprastintas) problemas, atlieka pagrindines standartines procedūras analogiškose situacijose. Pateikia tam tikrus rezultatus ar sprendimu bei samprotavimais paremtas išvadas, tačiau dėl sprendime pasitaikiusių klaidų gautas rezultatas ar daromos išvados yra klaidingos, nedera su konkrečiais nagrinėtais atvejais, nepagrįstos loginiais samprotavimais.

Gauto atsakymo ar išvados neargumentuoja ir neinterpretuoja pradinės sąlygos kontekste.

Negeba paaiškinti klaidų, reikalinga mokytojo pagalba.

Pasirenka ne visai racionalias problemų sprendimo strategijas, tačiau suderina kelis algoritmus standartinėse situacijose. Teisingai sprendžia problemą, paaiškina uždavinio sprendimą ir gautus rezultatus, tačiau gauto atsakymo ar išvados neinterpretuoja pradinės sąlygos kontekste. Problema lyg ir išspręsta, tačiau ne visai susiejami atskiri sprendimo etapai, dėl ko sprendimas tarsi nutrūksta ir nepateikiamas galutinis atsakymas ar nepadaroma galutinė išvada.

Atsakymą į iškeltą sąlygoje klausimą formuluoja padedamas mokytojo.

Pasirenka tinkamas ir racionalias problemų sprendimo strategijas, paaiškina uždavinio sprendimą, daro išvadas, paremtas teisingu problemos sprendimu, randa teisingą atsakymą (sprendinį, rezultatą) ir interpretuoja jį pradinės sąlygos kontekste.

Nuostatos



Daugeliu atveju atlieka, kas pavesta, tačiau trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, ribotas domėjimasis matematika. Bendradarbiauja su kitais mokydamasis, prašo mokytojo pagalbos.

Supranta matematikos mokymosi svarbą, jaučia atsakomybę už mokymosi rezultatus, stengiasi aktyviai dalyvauti mokymosi procese.

Teigiamai vertina savo ir kitų daromą pažangą, vertina įgyjamas matematikos žinias ir gebėjimus.

Domisi matematika, aktyviai dalyvauja mokymosi procese, pasitiki savo jėgomis mokydamasis matematikos. Jaučia atsakomybę už savo ir kitų daromą pažangą, noriai padeda kitiems mokytis, vertina įgyjamas matematikos žinias ir gebėjimus.

32. PASAULIO PAŽINIMAS


    1. 2010-07-19 18:44 Читать похожую статью
    2. Контрольная работа
    3. Контрольная работа
    4. Контрольная работа
    5. Контрольная работа
    6. Контрольная работа
    7. Контрольная работа
    8. Контрольная работа
    9. Контрольная работа
    10. Контрольная работа
    11. Контрольная работа
    12. Контрольная работа
    13. Контрольная работа
    14. Контрольная работа
    15. Контрольная работа
    16. Контрольная работа
    17. Контрольная работа
    18. Контрольная работа
    19. Контрольная работа
    20. Контрольная работа
    21. Контрольная работа
    22. Контрольная работа
    23. Контрольная работа
    24. Контрольная работа
    25. Контрольная работа
    26. Контрольная работа
    27. Контрольная работа
    28. Контрольная работа
    29. Контрольная работа
    30. Контрольная работа
    31. Контрольная работа
    32. Контрольная работа
    33. Контрольная работа
    34. Контрольная работа
    35. Контрольная работа
    36. Контрольная работа
    37. Контрольная работа
    38. Контрольная работа
    39. Контрольная работа
    40. Контрольная работа
    41. Контрольная работа
    42. Контрольная работа
    43. Контрольная работа
    44. Контрольная работа
    45. Контрольная работа
    46. Контрольная работа
    47. Контрольная работа
    48. Контрольная работа
    49. Контрольная работа
    50. Контрольная работа
    51. Контрольная работа
    52. Контрольная работа
    53. Контрольная работа
    54. Контрольная работа
    55. Контрольная работа
    56. Контрольная работа
    57. Контрольная работа
    58. Контрольная работа
    59. Контрольная работа
    60. Контрольная работа
    61. Контрольная работа
    62. Контрольная работа
    63. Контрольная работа
    64. Контрольная работа
    65. Контрольная работа
    66. Контрольная работа
    67. Контрольная работа
    68. Контрольная работа
    69. Контрольная работа
    70. Контрольная работа
    71. Контрольная работа
    72. Контрольная работа
    73. Контрольная работа
    74. Контрольная работа
    75. Контрольная работа
    76. Контрольная работа
    77. Контрольная работа
    78. Контрольная работа
    79. Контрольная работа
    80. Контрольная работа
    81. Контрольная работа
    82. Контрольная работа
    83. Контрольная работа
    84. Контрольная работа
    85. Контрольная работа
    86. Контрольная работа
    87. Контрольная работа
    88. Контрольная работа
    89. Контрольная работа
    90. Контрольная работа
    91. Контрольная работа
    92. Контрольная работа
    93. Контрольная работа
    94. Контрольная работа
    95. Контрольная работа
    96. Контрольная работа
    97. Контрольная работа
    98. Контрольная работа
    99. Контрольная работа
    100. Контрольная работа
    101. Контрольная работа

© Помощь студентам
Образовательные документы для студентов.